girinaitis

girináitis, -ė smob. (1) J, girinaĩtis (2) Š, Kv 1. girios gyventojas: Ka jau girinaĩtis miške paklystų, kas bebūtų Ll. Girinaičiai virsta miestelėnais Vaižg. Girinaĩčiai puikias triobas susistatė Rs. 2. neišauklėtas, nemandagus žmogus: Nebūk girinaĩtis Rs. 3. miškinis, girykštis (pasakų būtybė): Atrodo baisus kaip girinaitis rš.